Kaip sekasi žingsniuoti #walk15 programėlės SIGNATARŲ ŽINGSNIŲ IŠŠŪKYJE? Ar daug įdomių ir negirdėtų faktų jau sužinojote? Šiandien kviečiame jus susipažinti su 11 įdomiausių mitų ir legendų, apipynusių Vasario 16-osios akto pasirašymą. Kas tiesa, o kas tik mitas pasakoja originalaus akto egzemplioriaus lietuvių kalba suradėjas, profesorius Liudas Mažylis.
#1 – Kaip gimė legenda, jog signataras Donatas Malinauskas neva pavėlavo padėti savo parašą ant Vasario 16-osios akto?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Donato Malinausko parašas tvirtas, storas, „bajoriškas“. Nepamirškime, kad rašant plunksna, parašo pavidalas labai priklauso nuo plunksnos ir nuo paspaudimo jėgos. Tad vieni parašai „storesni“, kiti – „laibesni“, o Malinausko parašas dar ir „dengia“ Petro Klimo parašą.
Nebūna legendų be jokio pagrindo. Įdėmiai išanalizavus Lietuvos Tarybos posėdžių protokolus, pamatytume, kad Donatas Malinauskas tikrai dalyvavo ne kiekviename. Tačiau dėl 1918 m. Vasario 16-osios posėdžio jokių abejonių nekyla: jame tikrai dalyvavo ir aktą pasirašė visi 20 signatarų.
#2 – Pasakojama, kad dr. Jonas Basanavičius esą labai taupė malkas, todėl 1918 m. vasario 16-ąją pasirašyti Nepriklausomybės akto Lietuvos Tarybos nariai susirinko ne į jo butą Aušros Vartų gatvėje, o į Didžiąją gatvę – dabartinius Signatarų namus. Ar tai tiesa?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Neginčytinas faktas, kad svarbiausias mūsų valstybės dokumentas tikrai buvo pasirašytas Didžiojoje gatvėje. Visgi, tikrųjų priežasčių šiandien turbūt nesužinosim. Kitas faktas – dr. Jonas Basanavičius savo gyvenime net 2 kartus buvo apsinuodijęs smalkėmis. Galbūt tokiu būdu saugojosi?..
#3 – Kieno ranka surašytas Vasario 16-osios akto originalas, rastas Berlyne, politiniame archyve?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Signataro dr. Jurgio Šaulio ranka. Profesoriaus Liudo Mažylio prašymu rašysenos pavyzdį ištyrė ir tai įrodė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai Viačislavas Litvinovas ir Žilvinas Ragauskas.
#4 – Ar tiesa, kad Vasario 16-osios akto tekstą parašė Jonas Vileišis?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Negalima priskirti autorystės vienam asmeniui, nes aktas – tai kolektyvinio darbo rezultatas, tad ir autorystė priklauso ne vienam žmogui. Akte pažymėti pagrindiniai teiginiai buvo suformuoti 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijos metu, o išrinktai Lietuvos Tarybai buvo patikėta juos įgyvendinti.
#5 – Ar tikrai Kazimieras Steponas Šaulys vasario 17-ąją nugabeno dar vieną akto egzempliorių į Kauną civilinės valdžios šefui?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Kol kas tą liudija tik paties garbiojo Signataro straipsnis, paskelbtas 29 metai po įvykio, 1947 m. Jokių kitų to fakto paliudijimų neaptikau. Tačiau liudijimas surašytas įtikinamai. Faktas, kad K. S. Šaulys 1918 m. vasario 16-osios vakare tikrai išvyko iš Vilniaus į Kauną, nes tuo metu ten gyveno ir kunigavo. Vasario 17-ąją, sekmadienį, gal ir galėjo aplankyti tą šefą Ludwig von Falkenhausen įteikti Aktą ir sulaukti drastiškos, negatyvios von Falkenhauseno reakcijos (kaip pats ją apibūdina). K. S. Šaulys teigia akto egzemplioriaus taip ir neatgavęs. Tad kur jo ieškoti dabar? Patarkite.
#6 – Ar teisybė, kad signataras, diplomatas dr. Jurgis Šaulys paliko dvi našles?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Taip, jam mirus 1948 m. dar buvo gyva ir pirmoji žmona Kazimiera Celinska, ir antroji – Mafalda Salvatini.
#7 – Ar galėjo būti, kad dr. Jono Basanavičiaus siekė lentynoje paslėpto Vasario 16-osios akto, nukrito ir mirė?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Yra žinoma, kad tikrai kažko siekė aukštai lentynoje, nukrito, susitrenkė inkstus ir mirė 1927 m. vasario 16 d., devintųjų akto pasirašymo metinių dieną.
#8 – Ar galėjo taip būti, kad vaikystėje Liudas Mažylis yra matęs kurį nors signatarą?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Galėjo. Kai Kaune 1969-aisiais vienas po kito mirė Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis, Liudui Mažyliui jau buvo 15 metų. Taigi galėtų ir prisiminti.
#9 – 1918-ųjų sausį Lietuvos Taryba buvo „suskilusi“. O kaip jos nariai „susitaikė“? Neretai teigiama, kad būtent dr. Jonas Basanavičius sutaikė visus narius ir juos suvienijo, tad ar iš tikrųjų tai yra šio signataro nuopelnas?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Sausio 26 d. iš Lietuvos Tarybos pasitraukė 4 kairiųjų pažiūrų jos nariai. Petras Klimas ėmėsi uždavinio „sugrąžinti“ Mykolą Biržišką ir Stanislovą Narutavičių, o dr. Jurgis Šaulys – Steponą Kairį ir Joną Vileišį. Pavyzdžiui, Pensilvanijos universiteto archyve esama tai įrodančių dokumentų. Vasario 15 d. buvo sutarta dėl akto teksto, o 16 d. jis pasirašytas visų dvidešimties Lietuvos Tarybos narių.
#10 – 1918 m. vasario 19 d. „Lietuvos aido“ numerį su Akto tekstu uždraudė spausdinti vokiečių cenzūra, bet keliasdešimt egzempliorių atspausdinti vis dėlto pavyko. Tačiau „paslapčių“ lieka…
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Yra bent dvi įdomios paslaptys. Tas „Lietuvos aido“ numeris su akto tekstu vėliau įvairiuose leidiniuose publikuotas turbūt šimtus kartų. Bet mažai kas pastebi, kad tekstas „be pabaigos“ – be baigiamosios notifikacinės dalies. Be to, kelia nuostabą neįprastas parašų eiliškumas.
#11 – Ar tiesa, kad Nepriklausomybės aktas tuo po paskelbimo buvo paviešintas net keliose valstybėse?
LIUDO MAŽYLIO KOMENTARAS. Tikra tiesa. Vasario 16-osios aktas po kelių dienų buvo išspausdintas Vokietijos, Austrijos-Vengrijos imperijos ir Belgijos laikraščiuose.
